Prieš kelias dienas sulaukiau kvietimo plaukti baidarėmis. Pamąsčiau ir labai nustebau, kad su baidarėm plaukiau prieš daug daug metų. Dar vaikystėje. Galbūt ką nors esu praleidęs, bet atrodo, kad nuo to karto nesu plaukęs.
Labai nustebino kiek žmonės pirkosi alkoholio. Keista, kad tiek reikia (ir reikia) alkoholio laisvalaikiui.
Plaukimas buvo labai fainas. Su valtimis esu daug plaukiojęs tai viskas buvo pažįstama ir suprantama. Nors eigoje daug mokėmės kai upėje nespėji pakeisti krypties. Vyko patyriminis mokymasis :) Su daug ups, oj, atsiprašau, aaa, oo ir panašiai :)
Patiko jausmas kai plauki upės viduriu ir visą vaizdą matai kitų kampų, nei anksčiau. Dažniausiai matydavau upę iš šono ar iš viršaus, o čia iš vidaus. Tikriausiai nardymas leidžia pamatyti upes ir ežerus dar iš kito kampo.
Plaukėm link Merkio upe Grūda. Ji srauni ir kupina kliūčių. Tai jai ir suteikia teigiamo šarmo. Įdomu buvo įveikti kliūtis. Galvojau, kad sugadinsime baidarę, nes dalį laiko plaukėm kaip ledlaužis. Įveikėm daug medžių.
Labiausiai nudžiugino ir maloniai nustebino, kad žmonės tokie draugiški ir bendruomeniški. Kalbu apie visus kas plaukė upėje. Vieni kitiems padėjo, sveikinosi, klausė kaip sekasi, kaip nuotaikos. Manau, kad jeigu toks draugiškumas būtų gatvėse, kamščiai Vilniuje būtų n kartų mažesni.
Kai jau buvome stovyklavietėje keistai nustebino kaimynai. Mandagiai pasiteiravome ar galime pasinaudoti prie jų esančia laužaviete. Gavome neigiamą atsakymą. Kai sužinojau, nukeliavau kalbėtis su jais. Pavyko sutarti, moteris buvo stipriai prieš, tačiau kiti maloniai sutiko. Bet galiausiai nutarėm keptis kitur.
Grįžęs aptikau, kad esu visas sukandžiotas ir kojos yra dėmėtos. Kažkaip net nepajaučiau kai sukandžiojo. Uodai atima dali malonumo. Esamas nuovargis ir raumenų skausmas irgi nepridėjo džiaugsmo, tačiau pasiplaukiojimas pavykęs.