Prieš kelias dienas atėjo (pats, jo niekas nekvietė) dar vienas gimtadienis. Gimtadienio proga, gavau įdomią staigmeną.
Trumpa priešistorė. Kažkada vaikystėje man pasakė, kad turiu plastiškas rankas. Būsiu arba muzikantas arba vagys :) Motina atsakė, kad neturiu klausos, muzikantų tikrai nebusiu. Gal tai ir nulėmė mano požiūrį į muziką. Dar ir dabar manau, kad neturiu klausos. Mokykloje nei natų, nei kokio nors solfedžio neišmokau. Juokavome, kad mokytoja mielai rašė pažymius už nupirktas įmautes.
Iš klausos ką nors atskirti sunkiai įkandamas dalykas. Tai mano gyvenimas su muzika nieko bendro neturi. Apart to, kad mėgstu klausytis klasikinės muzikos.
Taigi, gavau dovaną, pasimokyti groti pianinų (teisingiau fortepijonų). Ir ne tik kažką pasimokyti, o įrašyti CD :) Aš visą laiką maniau, kad tai juokas. Ypatingai apie CD.
Kai atvykau ir pamačiau, kad manęs tikrai laukia nuotykis su fortepijonų, tiesiog atsipalaidavau ir leidau būti kaip bus :)
Marija koncertuoja ir moko groti. Tiek mažus, tiek suaugusius. Per 2 valandas patyriau labai daug teigiamų emocijų. Aiškinimas buvo labai paprastas ir įdomus. Truputis istorijos, truputis teorijos, truputis praktikos. Net leido paspausti įvairius klavišus :) Ir mokiausi kelias vaikiškas melodijas.
Fortepijonas labai mandras, leidžia iškarto rašyti į kompiuterį. Tad mano klavišų maigymai buvo įrašyti ir įamžinti CD :) Turint omeny, kad tai buvo pirmi prisilietimai.
Nežinau ar pradėsiu mokytis groti pianinų (nes vis dar manau, kad neturiu klausos), bet man patiko. Labai patiko spausti ir išgauti garsą. Patiko mintis, kad gali išmokti ką nors sugroti. Ir labiausiai žavi mintis, kad galima išmokti kurti muziką. Dėlioti klavišų paspaudimus ir žiūrėk kažkas gaunasi. Nes klasikinė, ypatingai minimalistinė muzika, man labai patinka.
Ačiū Evelinai už drąsą ir iniciatyvą. Pateikti tokią dovaną buvo labai drąsu. Ačiū. Man labai patiko :) Kaip ir minėjau, daug teigiamų emocijų.
Žiūrėk, gal kada ir pianiną įsigysiu :)