Pastaruoju metu bendrauju su daug žmonių. Pastebėjau, kad dalis žmonių kreipia savo dėmesį į neigiamus dalykus.
Turėjau progą vos vos pažaisti krepšinį. Žaidžiau tikriausiai pirmą kartą po 3 metų pertraukos. Pažįstamas su kuriuo žaidėm aktyviai sureagavo į du momentus. Vienas - kai nedaviau kamuolio, antras kai per aukštai pasavau. Jis visą dėmesį koncentravo ties klaidomis.
Pats priešingai. Pasidžiaugiau po gražaus ir rezultatyvaus perdavimo. Po jo arba mano taiklaus mėtimo. Po perimto kamuolio. Tai yra visa koncentracija į teigiamus dalykus. Ir tiesą sakant žaidimas buvo tragiškas :) Tragiškas, nes rankos ir kojos neklausė, prametėm daug metimų, neužteko jėgų ir ištvermės, darėm klaidas. Bet man patiko kaip žaidėm. Aš suprantu, kad žaidėm prieš labai silpnus žaidėjus. Bet tai, kad nežaidžiau daugiau nei 3 metus ir galėjau judėti, gintis, perimti kamuolius, blokuoti mėtimus, išvesti partnerį į mėtimo poziciją, pasidalinti su juo kamuoliu ir pataikyti pačiam vieną kitą mėtimą - mane sužavėjo. Ir aš labai patenkintas, kad galėjau palakstyti 15-20 minučių, nors vėliau tiek pat laiko reikėjo atgauti kvapą.
Gyventi maloniau ir įdomiau kai moki mėgautis mažais dalykais. Rezultato siekti paprasčiau, kai tau pasako ką darai gerai, o ne tik šaukia dėl klaidų. Iš klaidų mokytis svarbu, bet tikrai ne iš visų. Kasdien mes galime pamatyti ką darome blogai arba ne taip gerai kaip nori kiti. Ir kas iš to? Galime užsigruzinti ir dėl to pergyventi. O galime kreipti dėmesį į tai kas pavyksta ir tai kas gerai.
Paprastas pavyzdys. Turiu labai daug skirtingos muzikos. Jeigu nėra nuotaikos ir pirmos 3-5 dainos nepatiko, tai teks ilgai ieškoti tokios dainos, kuri patiks. O kai pirmos 2-3 dainos patiko, visos kitos dažniausiai irgi tinkamos ir suteikia teigiamų emocijų. Taip ir gyvenime. Jeigu kreipiame dėmesį, kodėl šis įvykis yra blogai ir kas jame blogai, gyvenimas nusispalvina juodom spalvom. Bet ar verta? Juk vienas iš gyvenimo tikslų - patirti teigiamas emocijas ir malonumo jausmą. Toks kiekvieno mūsų užprogramuotas siekis.
Ir kreipti dėmesį į tai, kad kreipi dėmesį į blogus dalykus - žalinga :) Geriau pastebėti ir pasimėgauti progresu. Pamatyti, kad ne 30 iš 33 situacijų matai kas yra blogai, o kad 3 matau teigiamus dalykus.
Ir dar. Yra 4 mokymosi stadijos. 2 mokymosi stadija yra tai, ką mes dažnai vadiname nemoku, nepavyksta. Dažnai ši stadija žmonėms kelia neigiamas emocijas, nusivylimo jausmą. Nors realiai, 2 stadijoje vyksta mokymasis. T.y. vyksta progresas. Kiekvieną kartą kai pastebi, kad tai ko nori išmokti, tau nepavyksta - tai ženklas, kad eini teisingu keliu ir jau mokaisi. Išmokau pasimėgauti šia etapo dalimi.
4 mokymosi stadijos
Nesąmoninga nekompetencija: nežinau, kad nemoku.
Sąmoninga nekompetencija: žinau, kad nemoku ir pastebiu kaip nepavyksta.
Sąmoninga kompetencija: žinau, kad moku ir pastebiu kaip pavyksta.
Nesąmoninga kompetencija: nežinau, kad moku, t.y. darau automatiškai, nemąstant.