Per šias Kalėdas dar geriau supratau kokių Kalėdų noriu. Gimė šis noras iš labai keisto ir tradicinio daugeliui žmonių dalyko. Kalėdinio TV žiūrėjimo. TV žiūrėjimas labai patogus ir paprastas bėgimas iš čia ir dabar. Labai paprasta pasislėpti žmonėms už TV žiūrėjimo. Nereikia dalintis išgyvenimais, klausytis kitų. Dingsta baimė būti nesuprastiems ar paliesti temą, kuri yra vengiama. Taip pat nereikia būti savimi. Daug blogų pastebėjimų, tačiau noriu paminėti ir užakcentuoti. Šios Kalėdos buvo man geros. Manau, kad jos buvo geriausios iš visų įmanomų šiai dienai variantų. Ačiū.
Grįžtant prie norimų Kalėdų minties. Noriu Kalėdų, kuriuose artimi žmonės dalintųsi savo išgyvenimais. Pavyzdžiui pasakotų kas įvyko per šiuos metus. Kas buvo gyvenime svarbaus. Ko tikisi iš kitų metų. Pasakotų linksmus nutykimus. Dalintųsi realiomis emocijomis. Tikrais išgyvenimais. Vyktų diskusijos apie realius patyrimus. Dalintųsi ne tik dovanom, bet pakomentuotu jas. Pasidalintu kodėl pasirinko būtent tokias, kodėl būtent šiam žmogui. Pasakytu ko kam linki. Pasakytu sveikinimus. Būtų kažkokie žaidimai, kurie įtrauktų žmones ir sustiprintų ryšį.
Šiuo metu man tai skamba kaip kažkokia fantazija. Neįsivaizduoju kaip galima tai pasiekti, nes matau daugelį apribojimų. Bet, kaip rodo mano patirtis, pradžioje gali atrodyti neįtikėtinai, o galiausiai tai išsipildo.
Dar vienas minties šuolis. Manau, kad busiu geras tėvas, vyras, šeimos žmogus. Kažkodėl yra toks stiprus vidinis jausmas.
Dar viena įžvalga. Šiemet, palinkėjimų rašiau labai mažai. Juos rašydamas supratau, kad linkiu susirasti harmoniją. Palinkėjimas skamba taip, lyg jos šiuo metu nėra. Dėl savęs esu tikras, kad šiuo metu jos turiu labai mažai. Dėl kitų žmonių pradėjau abejoti. Gal visgi jie yra susiradę gyvenime harmoniją? O palinkėjimo presupozicija yra, kad jos nėra.
P.S. Nenoriu sveikinti visų viešai, nes neturiu tokios nuotaikos, emocijos, jausmo. Nenoriu tai daryti vien tik iš reikalo. Apgaudinėti save ir kitus. Todėl palinkėjimų mažai. Nors gatvėje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis esu pasakęs daug kartų. Gražių švenčių. Visais atvejais tai buvo noras atsidėkoti už šypseną ir malonius poelgius. Tai tiesiog šventinis ačiū, o ne sveikinimas.