Vakar vedant mokymus suvokiau kaip svarbu komunikuoti ir dalintis įžvalgom bei išgyvenimais. Prieš daug metų vienintelė mano reakcija į tam tikrus dalykus būtų pyktis. Dar nepasitenkinimo demonstravimas.
Supratau, kad nuolatos yra situacijų dėl ko galima pyktis ir aptikti kas nepatinka. Tačiau ženkliai svarbiau yra iškomunikuoti ko nori ir suprasti kodėl taip yra. Gal net ne visada suprasti kodėl taip yra, o mokėti prieiti prie bendro susitarimo.
Šių dienų patyrimai puikus tam įrodymas. Mokėjimas dirbti komandoje atsiranda būtent iš susiderinimo, o ne iš "wow, mums pavyksta dirbti kartu".
Tiesa, tikslinga suprasti, ar kita pusė nori susiderinti ar tiesiog nori daryti tai ką daro.