Vakar labai stipriai nusikaliau, pavargau. Pasijaučiau kaip visiškas intravertas išnaudojęs savo žodžių limitą. Teko daug bendrauti, kad vakare buvo toks jausmas, lyg mirksėtu akumuliatoriaus išsikrovimo lemputė.
Man nuovargis yra dvejų tipų. Dabar bandau sau paaiškinti kuo jie skiriasi ir kaip tikras intuitas jaučiu jausmą ir žinau, kad jie skiriasi, bet vis dar negaliu įvardinti kuo :) Labai skirtingi du pojūčiai. Pirma, kai jautiesi nusikalęs nuo kojų ir žinai, kad viską padarei. Antra - kai pavargai ir jautiesi išsekęs. Dar vis tiek nelabai suprantu kuo gi jie skiriasi, bet turiu įprotį. Esant antrajam iš karto savęs klausiu, ką ne taip darau. Kodėl pavargstu, ką turiu daryti kitaip?
Vakar teko daug pristatinėti naują programą. Seniai tiek neteko kalbėti ir pasakoti. Vakar supratau, kad esu alkanas ir būtent išsekęs. Nusipirkęs riešutų, vandens ir šilauogių sugalvojau nukeliauti prie ežero pailsėti. Pavalgyti ir ramiai pabūti. Labai maloniai pasibuvau, pailsėjau ir keliaudamas namo kažkaip pakibo tas klausimas, o ką gi daryti kitaip?
Gimė daug idėjų, bet jos visos netiko ir šiandien ryte supratau, kad žinau sprendimą. Turiu persidėlioti taip pardavimo procesą, kad daugiau klausyčiausi ir mažiau kalbėčiau. Juk geri pardavėjai moka ne tiek pasakoti, kiek klausinėti. O aš vis noriu prezentuoti ir demonstruoti produkto vertę.
Jau turiu rankose pardavimų knygą, persidėlioju susitikimo struktūrą ir pasižymėjau ko turiu išmokti norėdamas klausinėti, o ne tik pasakoti. Šis sprendimas atrodo teisingas.
Panašią patirtį turėjau kai vedžiau mokymus. Kažkuriuo momentu pastebėjau, kad pervargstu mokymuose ir jaučiuose ne nusikalęs nuo kojų, o išsekęs. Lygiai taip pat tada dėliojausi mintis, ką galiu pakeisti. Peržvelgiau kur yra jėgų švaistymas. Tada suvokiau, kad turiu mažiau įtikinėti žmones, mažiau pritempinėti grupę prie koncepcijos, o daugiau stebėti kas vyksta grupėje ir naudoti tai. Kurti aplinką tobulėjimui, mokymuisi ir atradimams, o ne sakyti kas yra tiesa, o kas melas.
Dabar irgi reikia daug jėgų mokymams, tačiau ypatingai po intensyvių mokymų jausdavausi ne tiek išsekęs, kiek nusikalęs. Iš esmės tas pats kaip ir pardavimuose. Pažiūrėsime ir tą patirtį pavyks panaudoti pardavimo procese. Dabar turėsiu erdvės praktikuotis, nes susitikinėju su įmonių pardavimo, personalo ir kitų skyrių vadovais.
P.S. Nors ekstravertiškumo turiu tikrai daugiau, vis gi poreikis ramybei yra irgi pakankamai stiprus.