Susimasčiau, kad noriu rašyti. Viena iš pirmų minčių buvo kryptingumas. Po konferencijos šiek tiek atsipalaidavau ir pailsėjau. Suprantu, kad šiuo metu paveiksliukas yra blankus ir nėra aišku kur link noriu toliau eiti.
Nors yra tikslai, kryptis, idėjos, tačiau nėra pasirinktas joks kalnas. Suprantu, kad man svarbus siekiamas rezultatas ir aiškumas. Kita vertus, pastaraisiais gyvenimo metais turiu įdomios patirties. Eiti ir eigoje žiūrėti kur noriu nukeliauti.
Dabar rašydamas net pasimečiau. Viena iš išvadų yra atsirinkti kada koks metodas yra efektyvus ar efektyviausias? Pavyzdžiui, supratau, kad mano sprendimo ir idėjos pardavimo strategija yra labai efektyvi su dideliais, makro mąsto sprendimais. Ir katastrofiška kasdieniuose ir dažnuose, greituose sprendimuose. Tai galbūt gali būti panašiai ir su intuityviu ir kryptingu ėjimo būdu?
Po konferencijos įvardinau sau 3 elementus, kuriu neturiu, o gal neturėjau. Šiuo metu net tokia vidinė dvejonė. Ar galiu / noriu to išmokti? Ar verta man šito mokytis ar geriau lavinti tai ką geriausiai sugebu?
Įvardinau, kad nemoku: koncentruotis į detales, planuoti, kontroliuoti.
Esu plataus matymo žmogus. Puikiai dirbu su didelio mastelio idėjomis. Matau plačiai, daug ir gebu įžvelgti galimybes. Gebu greitai persijungti iš vieno konteksto į kitą. To pasekoje - dažnai nematau detalių. Dar - kai per daug detalių ir man kas nors nepavyksta - stipriai susierzinu. Detalės mane apsunkina, kažkodėl tampu nelankstus. Kita vertus, ekspertinėse srityse gebu puikiai pastebėti smulkias detales, dirbti su jomis, valdyti jas.
Man patinka improvizuoti. Puikiai jaučiuosi... (įdomu :) norėjau rašyti, kad puikiai jaučiuosi, chaose ir sudėtingose situacijose... tačiau dabar ko labiausiai noriu, tai kokybiško planavimo, aiškumo, konkretumo ir išvengti skubėjimo).
Labai įdomu, anksčiau bučiau rašęs, kad puikiai jaučiuosi stresinėse situacijose. Tai rašant net įtampa pasijautė pečių linijoje. Noriu mokėti planuoti ir susikoncentruoti ties ilgalaikiais tikslais.
Šis noras yra atėjęs iš 2 suvokimų. Pirmasis - noras daryti svarbius, o ne skubius darbus. Visos problemos yra kažkada anksčiau laiku nepadaryti darbai. Antrasis - suvokiu, kad pasiekčiau 10, o gal net ir daugiau kartų daugiau, jeigu taip dirbčiau, tiek energijos ir pastangų įdėčiau anksčiau, o ne tada kai atsitinka krizinė situacija.
Ir grįžtant prie 3 elemento - kontrolė ar follow up. Esu sakęs, kad per daug pasitikiu žmonėmis ir nesu linkęs kontroliuoti. Visgi dabar rašant sukritikavau mintyse ir šį pasiteisinimą. Kontrolė ir followupinimas yra ne nepasitikėjimo, o aiškumo ir svarbumo perdavimas. Žmonėms reikia aiškiai suvokti ką, kaip ir kodėl jie turi padaryti, bei suprasti kas bus, kai padarys. Kiekvienam žmogui kažkuri iš šių dalių yra svarbesnės nei kitos, tačiau aiškumas reikalingas būtent šių pjūvių pagalba. Tai kontrolės rėmuose yra svarbu ne tikrinti pasitikėjimą žmonėmis, o svarbu nukreipti jų dėmesio fokusą. Ar kažkas neatėmė jų dėmesio, ar užtenka aiškumo, ar nieko netrūksta, kad padaryti darbus.
Viduje vis dar nėra aiškus atsakymas ar aš noriu koncentruotis į šiuos 3 elementus ir juos lavinti. Yra toks vidinis pasimetimas ar tai yra kertiniai elementai ar tai yra mano silpnosios pusės. Ar man įgyti šias kompetencijas ar skirti dėmesį stipriųjų pusių panaudojimui. Yra vidinis noras nepriimti sprendimo. Ir šiuo metu peršasi mintis, kad 6-8 savaitėms man reikės tai daryti, todėl noriu susikoncentruoti ir padaryti tai kiek įmanoma geriau. Todėl noriu pabandyti. (ryžto... žiauriai daug... ). Taip, skirsiu dėmesio šioms savybėms. Gal net ne tiek kompetencijoms lavinti, kiek technikoms įgyti. Kas iš tiesu ir yra kompetencijos.
Norėsiu peržiūrėti šį sprendimą po kažkiek laiko. Ko dabar reikia norint judėti toliau? Pasirinkti kalną. Nusimatyti sprendimus, kurie leis pakelti kokybę ties šiais 3 elementais.
Klausimas sau: kada efektyvus tikslų turėjimas, o kada efektyvus intuityvus ėjimas? Galbūt čia efektyvumas vs kūrybiškumas? Inovacijos ir efektyvumas dažnai slypi skirtinguose barikadų pusėse?