Šią savaitę yra mokymai preignition mokymų dalyviams. Įdomu ir naudinga, nes kuo daugiau bendraujame su dalyviais, vis daugiau naujų ir gilesnių dalykų atrandu. Man įdomu vesti mokymus kai mokausi pats. Tam visada norisi aktyvaus dalyvių įsitraukimo. Diskusijos. Drąsos dalyvauti.
Kitas dalykas, laiko stoka karjeros programos paleidimui. Trūksta laiko, energijos, dėmesio šiems darbams. Puikiai suprantu, kad blaškymasis ir koncentracijos stoka trukdo. Trukdo pasiekti rezultatą.
Dar supratau, kad pasyvi grupė yra sunkus dalykas. Pasyvi grupė suvalgo daugiau energijos, nei aktyvi.
Ir dar. Daug energijos ir jėgų suvalgo įtampa. Vis neatsikratau įtampos ir streso. Sekmadieni vedant mokymus ISM'e, buvo daug vidinio laisvumo, energijos ir atsidavimo. Tačiau pasibaigus mokymams, vėl grįžtu į įtampos pasaulį. Šis dalykas jau tęsiasi nuo rudens. Tačiau ne. Yra kitaip. Nuo rudens aiškiai pastebiu šią įtampą, anksčiau ji irgi buvo.
Dar prieš 8-9 metus Kiznis vis klausdavo, ko toks įsitempęs pečiuose. Pamenu atsipalaidavimus ar įsitempimus. Todėl manau, kad šiuo metu ženkliai geriau jaučiu savo kūną, o ne tik dabar atsirado įtampa.
Numanau, kur jos priežastys gali slypėti. Tačiau tiksliai dar nežinau ir nesuvokiu kas ir kaip.