Esu prieš kada žmonės gailisi kitų žmonių. Manau pats baisiausias dalykas kai žmogus pradeda gailėtis saves. Aukos pozicija atima iš mūsų galią ir galimybes. Aukos pozicija atima pasirinkimo laisvę. Žmogus nieko negali. Todėl manau, kad gailėstis yra blogis.
Bet yra kitą pusė. Daug kur akcentuojama, kad reikia kitus užjausti. Suprasti ir palaikyti. Čia atsiranda toks žodis kaip užuojauta. Ir nors gailėstis ir užuojauta turi daug panašumų, bet skirtumai yra labai svarbūs ir net kertiniai.
Klausimai yra pakelti, atsakymai ieškomi :)
Verta susimąstyti ir kiekvienam susirasti atsakymus į klausimą - kuo skiriasi gailėstis nuo užuojautos?