Vienas iš dalykų, kurį kuo toliau, tuo labiau suprantu - niekas nieko neprivalo. Manau, kad labai klaidinga žiūrėti į pasaulį su kažkokia pretenzija, kad kažkas kažką privalo padaryti. Ar kažkaip kaip turi konkrečiai būti. Manau, kad daugeliui iš mūsų bus pažįstama situacija, kad supykstame ant žmonių. Dažniausiai pyktis atsiranda kai vyksta ne taip kaip turi būti. T.y. turime lūkestį kaip turi būti ir vyksta ne taip, kaip mes tikimės.
Kai tai supratau, pradėjau savęs klausti. O kodėl tas žmogus privalo elgtis taip kaip aš noriu? O kodėl turi būti taip, kaip aš noriu? O kur yra parašyta kaip turi būti? Šis suvokimas padeda gyventi ir priimti netikėčiausias situacijas kaip duotybę. Be jokio pykčio, susierzinimo ar nerimo.
Manau būtent todėl dažnai gebu reaguoti ramiai. Tikrai ne visada, bet ženkliai dažniau nei anksčiau.
Ypatingai jauniems žmonėms tai pravartu suvokti. Nes labai daug žmonių, kurie demonstruoja savo nepasitenkinimą kitų žmonių poelgiais. Demonstruoja, kad vyksta ne taip, kaip jie nori. Įsivaizduoja, kad žino kaip turi būti ir kaip yra teisinga.