Tradiciškai pasiteisinęs būdas pradėti rašyti, dar nežinant kas bus parašyta. Šiandien ryte pabaigiau žiūrėti filmą "Taikus karys". Filmas, kuri žiūrint galima jo ir nepamatyti. Tuo labiau, kad turiu įtarimą, kad esu matęs šį filmą.
Šį filmą dar vasara rekomendavo Mindaugas Žebrauskas iš TMD. Filme yra daug dalykų, kurie šiuo metu randa kelią į mane. Buvo viena scena, kurioje pagrindiniai veikėjai keliavo į kalną. Jau pradėjau ją aprašinėti, tačiau nutariau iškirpti tą vietą ir parodyti. Filmus reikia rodyti, o ne pasakoti apie juos :)
https://vimeo.com/60149517
Manau, kad mūsų aplinkoje ypatingai yra garbinamas rezultatas ir tikslai. Kada yra kalbama apie proceso svarbą, mes linkę ginčyti tai. Teigti, kad rezultatas ne ką mažiau svarbus. Procesas be rezultato nieko vertas. Ir šie dalykai priešpastatomi.
Kažkada vienas žmogus pasakė, kad esu orientuotas į procesą, o ne į rezultatą. Tą kartą tai netgi įskaudino. Nežinau kodėl įvardino, kad esu orientuotas į procesą. Nes savyje matau ženkliai daugiau polinkių orientuotis į rezultatą. Nuo mažų dalykų kaip skutant bulves, svarbu žinoti kiek reikia nuskusti. Iki tokių dalykų kiek liko kilometrų iki atvykimo taško.
Paradoksas tame, kad kai pradėjau keliaudamas neskaičiuoti kiek liko kilometrų ir laiko iki atvykimo, pradėjau mėgautis kelione. Kai pradėjau rašyti negalvodamas koks turi būti rezultatas, pradėjau mėgautis rašymu. Kai pradedu negalvoti kaip turi būti, leidžiu mėgautis gyvenimu.
Pabaigoje yra štai tokie žodžiai. Keisčiausia tai, kad daugelis žmonių aplinkui drąsiai gali pasirašyti po šiame video išsakytais žodžiais.
https://vimeo.com/60149480