Pastaruoju metu sau pasakiau keletą dalykų. Buvau išsimušęs iš gyvenimo ritmo. T.y. dažnai eidavau miegoti paryčiais. Buvo dienų kai nemiegodavau visą parą. Ir per savaitę tokia para buvo ne viena. Susimąsčiau dėl visos šios virtinės. Nes miego ir mitybos ritmai buvo stipriai išsibalansavę. Valgymas buvo kartą per dieną, miegas kartais net rėčiau. Dabar jau kitaip.
Nežinau kiek jau laiko (laike vis dar nesiorientuoju) einu miegoti iki 1 valandos nakties. Su mažomis išimtimis. Apie jas vos vos žemiau. Taip pat pastovi mityba 3 kartus per dieną. Su skaniais pusryčiais. Labai keista, kad atsirado daug patiekalų ką galima valgyti ir gaminti pusryčiams.
Aišku daug valgymo vyksta kavinėse. Tiek pusryčiai, tiek pietūs, tiek vakarienės. Plius Vaiva pradėjo gaminti. Tai su mityba irgi gražu. Jau yra įprotis valgyti ir rūpintis mityba.
Plius naujas įprotis formuojasi, o gal greičiau grįžta - nuolat medituoti. Dar anksti sakyti, tačiau tai artėja link reguliaraus užsiėmimo. Tas džiugina. Ir nėra tos gynybinės reakcijos aaaa nėra laiko.
Ir svarbiausia, kad viskas vyksta lig natūraliai. Be jokio spaudimo. Gal net ne tiek natūraliai, o kiek harmoningai. Gal pildosi ko noriu? Pasitvirtins dar kartą, kad gaunu tai ko noriu? Tik šį kartą daug greičiau, nei anksčiau? Didesnis savęs pažinimas yra kaip multiplikatorius pokyčiuose. Daug teigiamų emocijų kai darai valgyti, eini miegoti ar skiri laiko meditavimui. Tas džiugina labiausiai. Plius pastovus, laisvas rašymas.
Matau ir jaučiu akivaizdų augimą. Tokios akimirkos dar labiau sustipriną tą žinojimo jausmą kaip bus.
P.S. apie išimtis
Manau, kad išimtys yra geras dalykas. Leidimas sau kartais nesilaikyti griežtos tvarkos yra ėjimas link tos tvarkos sukūrimo. Man patinka pavyzdys su lyno akrobatu, kuris po cirko kupolu žingsniuoja per ištemptą virvę. Jam nebūtina tobulai laikyti lygsvarą, o svarbu palaikyti lygsvarą tam tikrose ribose. Taip ir su disciplina - svarbu palaikyti ją tam tikrose ribose.