Šiandien (jau vakar) ryte patyriau labai malonų jausmą. Šiltą apkabinimą. Jis buvo anksti ryte, dar net kažkiek snaudžiant. Truko gal 10-20 s. ir buvo nuostabus. Labai šiltas, mielas ir malonus. Labai teigiama ir maloni akimirka.
Po šio apkabinimo susimąsčiau apie apkabinimo galią. Tai labai stiprus, emocionalus reiškinys. Tikriausiai turi kažkokią ypatingą galią. Galbūt kada nors mes galėsime paaiškinti kas atsitinka su žmonėmis apkabinimo metu. Tačiau koks skirtumas? Svarbiau tai patirti, nei suprasti kodėl.
Manau dar verta paminėti, kad nutariau normalizuoti dienos ritmą. Nes pastarąsias savaites išbalansavau miego ritmą. Dažnai net buvo, kad visa para be miego. Tapo normalu užmigti 4 ar 5 ryto. Keltis 11 ar 12 valandą dienos. Tuo tikslu sekmadienis buvo praleistas maksimaliai artėjant prie norimo ritmo. Nežinau dar kada kelsiuosi rytais, tačiau miegoti eisiu iki 1 nakties.
Iš to gimė sekmadienio ryto mintis. Pusryčiams manų košė. Labai senai valgiau manų košę. Bute nebuvo pieno, tad sumąsčiau eiti į Statoil'ą nupirkti pieno. Grįžęs supratau. Klaidingai maniau, kad turiu šiame bute manų košės. Tačiau noras buvo tiek stiprus, kad nutariau eiti į IKI. Galiausiai buvau apdovanotas manų koše.
Beje, tą rytą pajutau kuo skiriasi pasitenkinimas nuo laimės jausmo. Rytinis apkabinimas buvo laimės jausmas, o pusryčiai pasitenkinimas. Supratau, kad pats kelias link pusryčių galėjo būti malonesnis, o ne tik galvojimas kada bus pusryčiai. Galėjau labiau pajausti ėjimą į parduotuvę ar degalinę. Nes oras buvo nuostabus.