Pastaruoju metu jaučiu daug nerimo įtampos pavidalu. Yra tam savo priežasčių. Todėl ši tema ypač aktuali.
Bendraujant su Pietariu apie nerimą, jis rekomendavo įvardinti juodžiausią scenarijų. Pamenu tuo metu sudvejojau, kad įvardinus juodžiausią scenarijų į jį mes per daug susifokusuosime.
Šiandien kaip tik išbandžiau rekomenduojamą būdą. Įvardinau, o koks blogiausias scenarijus? Skyriau tam 20 minučių. Aprašiau, įvardinau, pakalbėjau. Ir turiu pripažinti, nerimas sumažėjo. Sumažėjo taip, kad net nustebau. Turiu pripažinti, veikia.
Dirbti tą darbą buvo ženkliai lengviau ir paprasčiau. Atsirado daugiau energijos, daugiau laisvumo. Dingo vidinis susivaržymas ir paralyžiavimas.
Šiandien vakare buvau meditacijoje ir darėm juoko jogą. Pirmą kartą gyvenime buvau juoko jogoje. Patiko. Įdomus pratimai, keisti dalykai, tačiau su daug įdomių patyrimų. Darant pratimus buvo toks malonus laisvumas.
Manau, kad prie to prisidėjo ir dar vienas nuotykis. Einant nuo Europos iki Basanavičiaus gatvės (kur vyko meditacija), visą laiką nusišnekėjau. Kalbėjau pievas, nesąmones ir kažkokius keistus, tačiau linksmus absurdus. Visiškai atsiribojus nuo "o ką žmonės pasakys".
Taip ir per juoko jogą, darant pratimus buvo išjungtas vertinimas ir įjungtas atsiribojimas nuo aplinkinių nuomonės. Ypatingai kai reikėjo šokti užsimerkus. Šoki kaip nori, kaip moki ar nemoki... šoki belenkaip :)
Manau, kad gyvenimas yra ženkliai lengvesnis ir malonesnis, kai mes atsiribojame nuo "o ką žmonės pasakys".