Šiandien vakare buvome susitikę su Ramona. Puikiai praleidome vakarą. Daug nuoširdžių ir atvirų pokalbių. Daug juoko, šaunių istorijų, prisiminimų. Aišku pridėkime trumpą nuotykį su Policija ir dar šaltį už lango.
Bendravome apie gyvenimą, veiklą, prasmę, santykius su tėvais. Kalbėjomės apie visuomenės ir aplinkinių spaudimą dėl buvimo savimi. Nes daugelis puikiai žino kaip mes turime gyventi, ką mes turime daryti ar kaip elgtis.
Man patiko, kad galėjau visiškai atvirai kalbėtis. Pastaruoju metu labai vertinu tokius dalykus. Taip pat galimybę būti savimi. Ne pavyzdžiu visuomenei, ne protingu ar pozityviu Aleksu, ne verslininku ar koučeriu ar dar kažkuo, o tiesiog savimi. Sakyti kas patinka, o kas ne. Kuo tiki, o kuo netiki. Sakyti ko nepadarei ar ką padarei. Jeigu juokinga juoktis, o jeigu liūdna liūdėti. Nejausti jokio noro įtikti ar poreikio būti kitokiu.
Įdomu, kad kalbėjomės ne su mintimi, kad viskas bus gerai, o kad gyvenimas kupinas pakylimų ir nuosmukių. Kalbėjomės, kad gyvenime bus dar liūdnų ir skaudžių akimirkų. Kalbėjomės, kad kvaila tikėtis, kad gyvenime bus vien tik gera. Tačiau kiekvienas nuosmukis gali atnešti daug gėrio į gyvenimą. Nes niekada negali žinoti kas slypi už vieno ar kito įvykio.
Žmonijos istorijoje buvo ne vienas įvykis kada už nuosmukio slypėjo pakylimas, o už pakylimo nuosmukis. Ir vienas kitam buvo ir priežastis ir pasekmė.
Bet čia per daug filosofavimo. Noriu tik pasakyti, kad šauniai praleidome vakarą. Labai draugiškai. Buvo toks vakaras po kurio sakai ačiū. Ačiū gyvenimui už tokias akimirkas.
P.S. svarbiausia išsiaiškinome kaip rodyti iniciatyvą ir kūrybiškumą :)