Skaudinimas, pyktis, baimė ir alteidimas

Idomus pamąstymai

Labiausiai įskaudinęs esu man artimus ir brangius žmones. Galbūt taip yra, nes labiausiai galime įskaudinti tuos, kurie mums brangus. Kitų žmonių įskaudinimai nėra tokie mums svarbus.

Suprantu, kad nešu savyje įvykius už kuriuos jaučiu kaltę. Dalį jų esu pasakęs ir už juos atsiprašęs. Dėl dalies įvykių taip ir nesu ištaręs žodžių atsiprašau. Manau, kad šioje vietoje svarbu paminėti kelis dalykus. Atsiprašymą, atleidimą ir paleidimą šių įvykių.

Prisimindamas įvykius kada įskaudinau man brangius žmones, aptikau kai ką bendro. Pats bijojau arba pačiam buvo labai skaudu. Nemokėjimas atpažinti šias emocijas ir būsenas skatino išlieti pyktį ant kitų žmonių. Ieškoti sprendimo išorėje, o ne viduje.

Manau, kad tokius įvykius būtina paleisti ir gyventi toliau. Tačiau pasimokyti ir pasisemti iš jų išminties yra privalu. Nors nieko šiame gyvenime nėra privalu.

Dar noriu paminėti apie baimę. Baimė stipriai mus riboja. Dažniausiai mes nesuprantame, kad bijome. Baimė užvaldo mus. Kai bijome labiau reaguojame, nei renkamės kaip elgtis. Kartais galime pulti, kartais gintis, tačiau tokiais atvejais geriau būtų suvokti ką mes darome. Štai čia tikriausiai ir yra mokėjimas save suprasti ir valdyti.

Nors rašiau visą pastraipą apie mistinius mus, tačiau turėjau omenyje būtent save.

Pagalvojau, kad galbūt esu įskaudinęs ir daugiau žmonių, nei maniau.

Ir dar viena išvada. Žmonės (artimi žmonės), kada įskaudino mane, jie tikriausiai irgi bijojo arba jiems buvo skaudu. Galbūt yra kitų "skaudinimo algoritmų", tačiau šiandien mąstau būtent apie tokius atvejus.

Berašant atėjusi mintis, kad ir kiti įskaudino kai jiems buvo skaudu ar baisu, manau leis lengviau atleisti ir paleisti. Tiesą sakant, nežinau ką reiškia atleisti. Nesakau, kad nesu patyręs atleidimo ar nesuprantu žodžio reikšmės. Kalbu, kad nežinau ką daryti, kad atleisčiau.

Dar noriu įvardinti, kad tikriausiai yra skausmo paslėpimas giliai viduje, kurio galbūt netgi mes nepamename. Ir yra paleidimas, išleidimą iš savęs. Leidimas tam likti praeityje, o pačiam eiti į priekį. Tikriausiai atleidimas ir yra kelias nuo pirmojo link antrojo.