Vakar buvau Gyčio Ivanausko šokio teatro pasirodyme. Prieš sprendžiant eiti ar ne, peržiūrėjau video ištrauką. Nelabai man patiko, bet norėjau išbandyti ko dar nebuvau matęs. Muzika buvo įdomi, malonu klausytis, bet šokio ten nepamačiau. Mintis kažkokia tikriausiai buvo perteikta, bet man įdomiau buvo kaip šokama.
Dar prieš einant supratau, kad noriu pamatyti gerą šokio pastatymą. Prisimenu Čiurlionio gimnazijos auklėtinių pastatymus. Buvo įdomu. Noriu ką nors panašaus pamatyti.
Suprantu, kad tokio tipo surasti būtų sunku, tačiau tai puikus pavyzdys kaip galima pažiūrėti į šokį.
http://youtu.be/iTAS_zjpK5o
Ir aišku sužavėjo šis nuostabus šokis (žr. žemiau). Jam prideda šarmo, kad tai šoka vaikai... tačiau šokis yra nuostabus. Žmonės atlieka ne suplanuotus judesius, o jie skraido šokių aikštelėje.
http://youtu.be/AfOrz508xUw
Būtent iš šios minties man ir kyla klausimas kas man yra šokis. Tai ne judesių kombinacija, o muzikos, judesių, emocijų, aprangos, aplinkos ir tikriausiai dar daug ko vientisa visuma. Būtent vientisa visuma.
Noriu pamatyti gerą šokio performance.
Gal kažkas panašaus. Žiūrint gyvai viskas gali atrodyti kitaip:
http://youtu.be/vIfGEgj-ebg
http://youtu.be/yFyvLuHKNTE