Vakar (jau užvakar:) po Verslauk mokymų ir konkurso nukeliavome į vieną kavinę. Vėliau į kitą. Po kažkokio nesusipratimo iškeliavome su Žanu į kavinę (vyninę) "Savas kampas". Užėjęs pamačiau vaizdą, kuris priminė situaciją buvusią lygiai prieš metus. Vytauto gimtadienį. Pamačiau šurmulį kavinėje. Jis buvo velniškai malonus. Šie žodžiai mano patyrime atspindi teigiamas emocijas. Mačiau kaip daug žmonių sėdėjo prie stalų, kalbėjosi, juokėsi, kas valgė, kas gėrė, kas dar ką veikė. Bet visur toks malonus šurmulys.
Retais atvejais man šurmulys yra malonus. Esu mėgėjas ramybės ir tylos. Bet čia buvo kas kitko. Nebuvo trankios ar garsios muzikos. Nebuvo girtų žmonių. Ir buvo daug žmonių, kurie tuo metu kėlė tą malonų šurmulį.
Panašiai buvo prieš metus per Vytauto Mikalajūno gimtadienį. Buvo daug šurmulio. Sėdėjome Kitchen restorane. Buvo daug žmonių. Visi plepėjo ir juokėsi. Tas vakaras man ilgai išliks atmintyje, nes tada buvo kažkas neįprasto.
Man trūksta tokių vakarų. Ten nebuvo jokios rimtos temos. Jokių kalbų apie darbus. Jokių samprotavimų ar dar ko nors... nežinau ko. Ir buvo daug spontaniškumo. Daug kalbėjimo apie viską ir apie nieką. Daug istorijų. Juokavimo iš nieko.
Supratau, kad noriu daugiau tokių vakarienių. Ir tai nėra penktadienio party. Ir dar nežinau kas tai yra. Noriu patirtį tą malonų šurmulį, nes tai yra gyvenimo dalis.
Skanus maistas, geras vynas, maloni kompanija, gera aplinka, gera nuotaika ir spontaniškumas.