Prieš keletą dienų, vakare einant miegoti, pradėjo skaudėti šoną. Skausmas ne tiek stiprus, kiek keliantis nerimą. Pasivarčiau 20-30 minučių ir užmigau. Ryte atsibudus, skausmas išliko.
Ryte pasidalinau, kad nuo vakar skauda šoną, paklausė ką darysiu. Pavyzdžiui ar kreipsiuosi į polikliniką? Atšoviau, kad aišku ne. Atsitiko įdomus dalykas, kuris privertė susimąstyti. Pamačiau savyje elgseną, kurią dažnai matau kituose žmonėse.
Realiai, skausmas buvo pakenčiamas, net labiau jaučiamas, o ne tiek trukdantis gyventi. Žodis kentėti, šiuo atveju nėra tinkamas. Tačiau, nutariau pasikonsultuoti kas tai yra ir kaip elgtis. Buvo sunku, tačiau perlipau per save.
Pasiklausiau. Sužinojau, kad viskas tvarkoje. Nekreipti dėmesį, praeis. Buvo keistas jausmas. Toks jausmas, kad nėra čia ko kreipti dėmesį, viskas tvarkoje. Paskaudės ir praeis. Aišku šis jausmas daugiau pasako apie mane, nei apie ką nors kitą. Tačiau toks jausmas, kad be reikalo domiuosi. Ale suskauda kažkas ir bambi, kad miršti. Jeigu labiau žiūrėčiau į principus, kitą kartą tikriausiai paprasčiau būtų tiesiog pakentėti, nei teirautis.
Ką noriu pasakyti? Manau, kad teisinga pasitikslinti ar viskas tvarkoje. Pasitikrinti sveikatą reguliariai, bei stebėti įvairius simptomus. O ne tik laukti kol simptomai bus ne tai, kad akivaizdus, o ne paliekantis pasirinkimo.